Istorija Lietuvoje

Veislės standartas

Veislynai

Vados

Reproduktoriai

Parengė: Audronė Mačiulienė, Daiva Strepetkaitė

Registracijos numeris FCI 122. Priklauso 8 FCI grupei.
Kilmės šalis: Didžioji Britanija

BENDRAS VAIZDAS IR TEMPERAMENTAS

Labradoro retriveris – tai tvirtai sudėtas, vidutinio dydžio, energingas šuo. Kūnas atletiškas, juosmuo trumpas ir tvirtas. Krūtinė apvaliais šonkauliais, plati ir gili. Tai labai aktyvus šuo, nepaisant stambaus sudėjimo, jis lengvai ir laisvai juda. Dėl tokio sudėjimo ir sveikatos labradoras gali ilgai medžioti laukuose, pelkėse, paukščius atneša bet kokiomis sąlygomis. Pagal charakterį ir temperamentą labradoras gali būti šuo-kompanionas, šuo-terapeutas. Fiziniai duomenys ir protiniai sugebėjimai bei azartiškas charakteris rodo, kad retriveris buvo išveistas medžioklei, o pastovus temperamentas leidžia jį naudoti ir įvairiose darbo srityse. Labiausiai labradoro retriveris skiriasi nuo kitų veislių savo trumpu, prigludusiu, su gera povilne kailiu, saugančiu jį nuo blogo oro, taip pat trumpa, stora, gerai tankiu kailiu apaugusia „ūdros” uodega. Labradoro žvilgsnis draugiškas – išreiškiantis charakterį ir gerą būdą, jispaklusnus ir sumanus šuo, nelinkęs į agresiją ir bailumą. Labradoro retriveris neturi būti aukštaūgis, lengvo sudėjimo, grubus ir nerangus. Jis turi būti tvirto, stambaus sudėjimo. Iš pažiūros tai ramūs ramūs ir santūrūs šunys, prireikus būna aktyvūs, energingi ir labai ištvermingi, beprotiškai mėgstantys vandenį. Jie lengvai prisitaiko prie bet kokių gyvenimo sąlygų, ištikimi kompanionai. Labradoro retriverio charakteris išskirtinis, kaip ir jo „ūdros” uodega. Idealus charakteris – geras, bendraujantis, paklusnus, noriai dirba ir stengiasi būti naudingas, neagresyvus su žmonėmis ir gyvūnais.
Trūkumai: kartais agresyvus su žmonėmis ar gyvūnais, bailus.

ŪGIS IR SVORIS

Idealus ūgis ties ketera: patinų – 56-57 cm (svoris 29-36 kg), kalių – 54-56 cm (svoris 25-31,5 kg).

GALVA

Galva gana didelė, tačiau proporcinga kūnui, pageidautina be nuokarų, kitaip dar vadinama „sausa”. Suaugusių šunų pakaušio gumburas nesmarkiai išreikštas. Kaukolė plati, tačiau ne grubi, su ryškiai išreikštu perėjimu nuo kaktos iki snukio – specialistu tarpe vadinamu „stopu”. Kaktos ir snukio linijoslygiagrečios, galvos ilgis nuo pakaušio gumburo iki „stopo” beveik lygus snukio ilgiui. Skruostikauliai neryškūs. Antakiai truputi iššokę, tai paryškina perėjimą nuo nosies iki kaktos. Snukis platus ir gilus, pakankamai trumpas, proporcingas kaukolei. Viršutinė lūpa prigludusi, gerai dengia apatinį žandikaulį. Žandikauliai stambūs. Snukis iš šono šiek tiek primena stačiakampį.
Trūkumai: neproporcinga kūnui galva, ryškūs skruostikauliai, siauras, smailas snukis, labai mėsingos lūpos, raukšlėtas snukis, neryškus perėjimas nuo kaktos iki snukio, neproporcingų linijų galva.

NOSIS

Nosis plati, šnervės gerai išsivysčiusios. Juodų ir gelsvų šunų – juodos spalvos, šokolado spalvos šunų – rudos. Gelsvų šunų žiemos periodu, kalių rujos ir nėštumo metu nosis šiek tiek praranda pigmentaciją. Pasitaiko vadinama „žiemos” nosis, tačiau išlieka juodas apvadas apie nosies pagrindą. Kartais gimsta gelsvi šuniukai be pigmentacijos, tokiu atveju nosis būna rožinė, nėra juodo apvado ne tik apie nosį, bet ir aplink akis. Tokia spalva yra nepageidaujama veisimui, tačiau tai visiškai netrukdo šuniukui gyventi pilnavertį gyvenimą. Amerikoje tokie šuniukai brokuojami. Norint išvengti tokios spalvos nosies nepatartina kergti tarpusavyje gelsvos ir šokolado spalvos šunų.
Trūkumai: netiesi nosies nugarėlė – nuleista arba per daug riesta, labai silpna pigmentacija.

DANTYS

Dantys ir žandikauliai tvirti, sukandimas žirklinis. Pageidautina, kad būtų visi 42 dantys, tačiau FCI standartas neapibrėžia dantų formulės, jame tik tiksliai nusakoma, kad sukandimas – žirklinis, privaloma turėti po 6 kandžius viršutiniame ir apatiniame žandikauliuose, taip pat 4 iltis. Tačiau kergiant šunis, neturinčius visų reikiamų dantų, patartina partnerius parinkti su visais dantimis.
Trūkumai: perkandimas ar neprikandimas.

AUSYS

Vidutinio dydžio (ištemptos į priekį pasiekia vidinį akies kampą), gana sunkios, prisigludusios prie galvos, esti šiek tiek aukščiau akių linijos.
Trūkumai: per didelės, ilgos, lengvos, per žemai nusvirusios.

AKYS

Draugiškas, malonus žvilgsnis atspindi puikų charakterį, protą ir energiją. Vidutinio dydžio, plačios, trikampės formos, neiššokusios ir neužkritusios. Tamsiai rudos arba riešuto spalvos akis turi juodi ir geltoni šunys, rudos arba riešuto spalvos akys būtingos šokolado spalvos šunims. Juodų ir geltonų šunų vokų kraštai turi būti juodi, šokolado spalvos šunų – rudi.
Trūkumai: juodos arba geltonos spalvos akys suteikia šuniui piktą žvilgsnį, todėl nepageidaujamos; akių apvadai be pigmentacijos. Mažos, migdolo formos, arti viena kitos akys, apvalios arba iššokusios – netipiškos šiai veislei.

KAKLAS

Kaklas turi būti vidutinio ilgio, sausas, raumeningas, be nuokarų, tiesus, horizontaliai turi sudaryti maždaug 45 laipsnių kampą, kad šuo galėtų lengvai pakelti ir atnešti sumedžiotą grobį.
Trūkumai: trumpas, su nuokara kaklas.

KŪNAS

Nugara tvirta ir plati. Viršutinė linija stovint ar judant tiesi nuo keteros iki kryžiaus. Ketera ryški. Juosmuo trumpas, platus, tvirtas, tačiau neturi sudaryti kvadratinio šuns įspūdžio, nes labradoras yra šiek tiek stačiakampio kūno formos. Krūtinė plati, su gerai išlenktais šonkauliais, gili, siekianti alkūnės sąnarį. Pilvas nestipriai įtrauktas, todėl apatinė kūno linija beveik tiesi.
Trūkumai: siaura, negili krūtinė, taip pat per daug plati, statinės formos krūtinė, kuri trukdo taisyklingai ir laisvai judėti; iškeltas juosmuo, įlinkusi nugaros linija, per žemai išaugusi uodega, per daug ilgas juosmuo, sudarantis ilgo šuns įspūdį, taip pat per daug trumpas kūnas.

UODEGA

Uodega yra viena iš išskirtinių labradoro bruožų, būdingų tik šiai veislei. Uodega stora prie pagrindo ir palaipsniui siaurėjanti prie galo. Vidutinio ilgio, siekianti kulno sąnarį. Per visą ilgį uodega padengta tipiškais labradorui trumpais, prigludusiais, tankiais plaukais ir atrodo apvali kaip ūdros. Uodega ramybės būsenoje arba judant pratęsia nugaros liniją, tai yra nekeliamaaukščiau nugaros linijos. Šuns uodega gali būti „linksmai” pakelta, bet neužriesta virš nugaros. Uodega užbaigia bendrą harmoningai sudėto labradoro išvaizdą, sudarydama vientisą liniją nuo keteros iki uodegos galiuko.
Trūkumai: per trumpa arba per ilga, plona uodega, užriesta virš nugaros, kardo formos uodega.

PRIEKINĖS GALŪNĖS

Priekinės galūnės tiesios, tvirtos, kaulingos. Ilgis yra maždaug lygus pusei šuns ūgio ties ketera. Mentės yra nukreiptos atgal, ilgos, su petikauliu sudaro maždaug 90 laipsnių kampą, garantuojantį priekinių galūnių judesių laisvumą, su geru išmetimu į priekį. Priekinės galūnės statmenos žemei, alkūnės gerai prigludusios prie kūno. Riešai tvirti, šiek tiek nuolaidūs, nepageidaujama, kad būtų visiškai statūs, tai yra sudarytų 90 laipsnių kampą su žeme.
Trūkumai: Mentės ir petikaulio kampas ne 90 laipsnių, trumpas petikaulis, „laisvos” alkūnės, netiesios, plonos kojos, silpni riešai.

GALINĖS GALŪNĖS

Galinės galūnės raumeningos, tiesios, tvirtos, lygiagrečios. Šlaunikaulis pakankamai ilgas, su blauzdikauliu sudaro maždaug 110 laipsnių kampą, leidžia optimaliai atsispirti ir lengvai statyti galines kojas šuniui judant. Slėsnos trumpos, tvirtos, statmenos žemei. Kulnai ryškūs, statmeni, lygiagretūs. Kai šuo stovi, galinės kojos turi būti pastatytos šiek tiek atgal.
Trūkumai: suartėję kulno sąnariai, strėnos neraumeningos, tiesūs arbaper smarkiai išreikšti užpakaliniai kampai, per ilgas šlaunikaulis, neteisingas slėsnų pastatymas, sąlygojantis netaisyklingą ir neproduktyvų bėgimą.

LETENOS

Letenos tvirtos ir kompaktiškos, su suspaustais pirštais ir gerai išsivysčiusiomis pagalvėlėmis.
Trūkumai: nesuspaustos, ilgais pirštais, išskėstos letenos.

KAILIS

Labradoro retriverio kailis yra būdingas tik šiai veislei. Jis yra trumpas, tiesus ir labai tankus, gana šiurkštus. Poplaukis minkštas, labai tankus, saugantis nuo blogo oro ir vandens. Ant nugaros leidžiama truputį banguota plaukų juosta. Pabraukus prieš plauką, kailis iškart grįžta į pradinę padėtį.
Trūkumai: banguoti, minkšti, švelnūs plaukai, poplaukio nebuvimas, nuplikimas.

SPALVA
Labradoro retriveris gali būti visiškai juodos, gelsvos ar šokolado spalvos. Leidžiama nedidelė balta dėmė ant krūtinės. Gelsva spalva gali būti nuo kreminės iki intensyviai geltonos spalvos. Vasarą juodi šunys dažnai paruduoja, todėl juos reikia saugoti nuo saulės, kuri nudegina spalvą. Balti plaukai atsiranda su amžiumi. Visai kas kita margas šuns kailio atspalvis.
Diskvalifi kacija:  bet kokia kita spalva nei nurodyta standarte.

JUDESYS

Taisyklingi judesiai gali būti tik gerai sudėto šuns. Visi, kad ir nedideli trūkumai išryškėja pradėjus šuniui judėti. Judant risčia judesiai laisvi be jokių pastangų, alkūnės gerai prigludusios prie kūno, žingsnis platus ir lengvas. Galūnės turi judėti paeiliui, tvirtai į priekį, viena linija. Žiūrint iš nugaros galinės kojos turi judėti paraleliai viena kitai, vienoje linijoje su priekinėmis.
Trūkumai: trumpas žingsnis, aukštai iškeliami priekinių kojų riešai, tai rodo, kad netaisyklingai pastatyta mentė. Trumpi, „tiesūs” galinių kojų judesiai rodo, kad netaisyklingas šlaunikaulio ir blauzdikaulio kampas.

DISKVALIFIKACINĖS YDOS

1. Ūgio neatitikimas pagal standartą.
2. Kupiūruota uodega ar kitaip pakeistas jos ilgis. Dirbtinai pakeistas uodegos
pastatymas. „Laužta”, netiesi uodega.
3. Bet kokia kitokia spalva ir spalvų gama, išskyrus juodą, geltoną arba šokolado
spalvą, kurios aprašytos standarte.
4. Ne žirklinis sukandimas.
5. Šunys neturintys dviejų, gerai išsivysčiusių sėklidžių.
6. Agresija, stipriai išreikštas bailumas.

Daugiau informacijos Lietuvos retriverių mylėtojų klubo 2003 – 2007 metų knygoje.